Buvo gerai. Buvo medžioklės. Buvo pokalbių. Buvo ramybė ir tyla. Paskutinė baltaplaukė moteris paliko majoro dvarą. O juk gerai žinoma, kad majoras ir jo bendražygiai mieliau renkasi minosvaidžių dundėsį nei moterų čirškėjimą.

Netikėtai atvykusios šeimininko seserys su gausia moteriška palyda sudrumsčia vyrų ramybę. Negana to, paaiškėja, kad damos slepia planą tuoktuvių. O vyrai visai ne taip gerai jaučiasi vienas kito draugijoje, kaip manė. Moterys pažadina juose snaudžiančius instinktus.

„Damy i Husary“ – viena juokingiausių Aleksandro Fredro pjesių. Bravūriška Krzysztofo Szusterio režisuota pjesės inscenizacija įgyvendinta pasitelkiant klasikines išraiškos formas, nostalgiją seniems laikams ir žirgams, damų vežimams su skrybėlėm… Režisierius rūpinasi to laikotarpio realijomis, kad su humoru pavaizduotų XIX a. pradžios vyrų ir moterų santykių nuotykius. Tačiau, pasirodo,…