Stanisław Moniuszko - „Lenkų nacionalinės operos tėvas“, pranašas, žymus pedagogas, kompozitorius, kuriam buvo suteikta daugybė garbingų titulų. Tačiau, be itin aktyvios profesinės veiklos, jis gyveno laimingą šeimyninį gyvenimą. O kadangi džiaugėsi muzika, norėjo šiuo dvasiniu malonumu pasidalyti su tauta. Todėl, būdamas jaunesnis nei dvidešimties metų, pradėjo rašyti įvairaus sudėtingumo atlikimo lygio dainas, kurias atlikdavo namuose. Jis gerai žinojo, kad bendras muzikavimas kuria bendruomenę, o gražiai sukomponuotos lenkiškos strofos nukreipia mintis į tėvynės reikalus.
„Mano dainyne bus dainų rinkinys vienam balsui su fortepijono akompanimentu. Stengiausi parinkti eilėraščius iš geriausių mūsų poetų (...)“.
Būtent šią kūrybą, matyt, turėjo omenyje Aleksandr Poliński, rašydamas, kad Moniuška yra „kuklus kaimo lirnikas“, kuris „gražiausiai kalbėjo tik lenkiškai“. Šis kompozitorius puikiai sugebėjo įžvelgti liaudies paprastumo grožį ir natūralų poetiško teksto melodinį skambesį.
Turtinga Moniuškos sukurtų kūrinių įvairovė skatina vaizduotę. Lenkijos karališkoji opera norėtų atsigręžti į XIX a. namų muzikavimo praktiką ir kviečia į susitikimą prie fortepijono. Išgirsime ne tik gerai pamėgtas melodijas, bet ir mažiau žinomas dainas. Lengvas, įsimintinas kompozicijas lydės intriguojantis pasakojimas. Dainos parinktos taip, kad sukurtų nuostabią meilės istoriją, kurią aranžavo jau miręs Andrzej Strzelecki - puikus režisierius, aktorius ir satyrikas.
Marta Dziewanowska-Pachowska
REŽISIERIUS ANDRZEJ STRZELECKI
KOSTIUMAI IR REKVIZITAS MARLENA SKONECZKO
PROJEKCIJOS MARLENA ZAMOJSKI
APŠVIETIMO DIZAINAS PIOTR RUDZKI
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ AGNIESZKA KOZŁOWSKA
SCENOGRAFĖ DOROTA LACHOWICZ
ATLIKĖJAI
STANISŁAW GÓRKA PASAKOTOJAS
JUSTYNA RECZENIEDI
ROBERT SZPRĘGIEL
MATEUSZ ZAJDEL
WITOLD ŻOŁĄDKIEWICZ
KRZYSZTOF TRZASKOWSKI FORTEPIJONAS