Pilies griuvėsiai, pramonė, geležinkelis, psichiatrijos ligoninė, stačiatikių ir katalikų bažnyčios, aferos ir skandalai – trumpa Naujosios Vilnios apžvalga

Gegužės 7 dienos vakarą piliakalnyje, prie įvažiavimo į Naująją Vilnią Batoro keliu, susirinkusi ekskursantų grupė nekantriai laukė vėluojančiųjų. Tą dieną pūtė gana stiprus vėjas, temperatūra ėmė kristi, ir netrukus netgi atsiverianti vaizdinga Naujosios Vilnios panorama – dar šviežioje pavasario žalumoje paskendę nameliai, matomi vandens rezervuarai, kaminai ir įspūdingi senųjų fabrikų pastatai, geležinkelio juosta su važiuojančiu traukiniu, kuris iš viršaus atrodė kaip vaikų žaislas – nebekompensavo fizinio diskomforto.

Tomasz Bożerocki – vietinis gyventojas, istorikas ir knygos apie Naująją Vilnią autorius čia, ant kalno, pradėjo savo pasakojimą apie šį Vilniaus rajoną nuo seniausių laikų. Būtent čia vyko istorija. Pilkapynas ir archeologiniai radiniai Žvirbliuose, didieji kunigaikščiai, magnatų giminės, pilis ant kalno Rokantiškėse ir bažnyčia, medžioklės aplinkiniuose miškuose… Viskas tai vyko čia, Kučkuriškių, Strelčiukų, Kairėnėlių ir kitų kaimų apylinkėse…

Nusileidę nuo kalno, įžengėme į kitą šio Vilniaus priemiestinio rajono, kuris kadaise turėjo neetatinio miesto statusą, laikotarpį. Į pramoninę erą. Ko čia tik nebuvo gaminama savo laiku! Possehlo gamykloje – vinys, peiliai, o svarbiausia – „litovki“, t. y. tuo metu ūkio darbams taip reikalingi dalgiai. Veikė popieriaus fabrikai – jų buvo bent keletas, didžiausias – Kučkuriškėse, įmonės, užsiimančios medienos ir odos apdirbimu. Čia buvo statomi netgi surenkamieji namai ir veikė telegrafas!

Toliau – geležinkelis. Be geležinkelio linijos Naujosios Vilnios istorija būtų susiklosčiusi kitaip. Kaip? Kas žino… O pradžioje čia net nebuvo stoties… Vėliau atsirado laukimo salė tarp bėgių, traukinių remonto DEPO ir daug kitų geležinkelio infrastruktūrą sudarančių pastatų.

Gidas linksmino ekskursantus įdomiomis istorijomis, kuriose netrūko net skandalų. Rekruto laidotuvės, istorija apie namų degtinės gamintoją Izaaką Rywkiną arba skandalas dėl kepinių konkurso, į kurį buvo įsivėlęs Šepšelis Rudaševskis. Mat prieš Antrąjį pasaulinį karą Naujoji Vilnia turėjo labai įvairią tautinę sudėtį. Be lenkų, lietuvių ir rusų čia gyveno nemažai žydų, baltarusių ir netgi latvių. Tautinės mažumos turėjo savo mokyklas, veikė kino teatrai, savo laiku čia buvo net trys sinagogos, o laikinoji cerkvė stovi jau daugiau nei šimtą metų, tuo tarpu mūrinė cerkvė, kuri turėjo ją pakeisti, vos pastatyta buvo vokiečių išardyta į plytas per Pirmąjį pasaulinį karą.

Ekskursijos metu netrūko ir literatūrinių bei nuotykių motyvų. Čia pravertė Sergiušo Piaseckio biografija ir įdomybės iš jo gyvenimo, kurias Tomaszas Bożerockis prisiminė sustoję prie buvusio policijos pastato.

Laikas spaudė, o papasakoti dar buvo tiek daug... Kitas kopimas – šįkart prie Šv. Kazimiero bažnyčios, iškilusios virš pastatų kitoje Naujosios Vilnios pusėje nei piliakalnis. Čia mūsų gidas papasakojo apie įstaigos, kuri vilniečių sąmonėje yra taip giliai įsišaknijusi, kad, ko gero, kiekvienas žino, ką turi omenyje pašnekovas siūlydamas kam nors „važiuoti gydytis į Naująją Vilnią“, istoriją. Žinoma, kalbama apie Psichiatrijos ligoninę. Trumpa karinės ir ulonų tematikos apžvalga šioje vietovėje, neogotikinės bažnyčios statybos klausimas ir... atėjo laikas atsisveikinti, nes vakaras jau artėjo prie pabaigos, nors klausytojai norėtų dar ir dar...

***

Diana Kardis: Tomasz, kai dirbai gidu, ar dažnai vedžiodavai ekskursijas po Naująją Vilnią?

Tomasz Bożerocki: Kadaise, dar studijų laikais, vedžiau ekskursijas. Vėliau, tačiau, kažkaip natūraliai nuo to nutolau – ne visiškai, bet tai dariau jau labai retai, iš tikrųjų tik išskirtinėmis progomis. Tarp įvairių maršrutų pasirodydavo ir Naujoji Vilnia – ypatinga vieta dėl savo pramoninio paveldo.

Diana Kardis: Bet Naujoji Vilnia – tai ne tik geležinkelis ir pramonė, tiesa?

Tomasz Bożerocki: Sakyčiau netgi, kad būtent čia regiono industrializacijos istorija susipina su vadinamąja didžiąja istorija, su didžiuoju epochos pasakojimu. Naujoji Vilnia, nors ir lieka Vilniaus pakraščiu, niekada nebuvo istorijos paraštėse. Čia lankėsi didieji kunigaikščiai, karaliai, literatai ir politikai. Čia visada kažkas vyko. Viso to neįmanoma sutalpinti į dviejų valandų ekskursiją, tačiau verta pabandyti – ir būtent ši ekskursija buvo toks bandymas.

Ekskursijos dalyviai šį bandymą įvertino kaip ypač sėkmingą

Užduotis finansuojama įgyvendinant Lenkijos Respublikos Senatas globos Lenkijos diaspora ir užsienyje gyvenančiais lenkais programą 2026 metais.

Renginio partneris – Fondas  „Pomoc Polakom na Wschodzie” im. Jana Olszewskiego.