„Protų mūšis“ Lenkų kultūros namuose pritraukė rekordiškai daug komandų

Geografija, istorija, lenkų kalba, o dar ir muzika, kultūra bei žymūs asmenys. Norint atsakyti į šių metų „Protų mūšio“ klausimus, skirtus 9–12 klasių mokiniams, reikėjo pasinaudoti įvairių sričių žiniomis. Kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus Lenkų kultūros namai tapo mąstymo ir intelektualinių varžybų arena. Šįkart susidomėjimas renginiu buvo ypač didelis – varžytis susirinko net 36 keturių narių komandos, o tai yra rekordas šio konkurso istorijoje.

Jaunieji dalyviai dar kartą parodė, kad jiems patinka tokie iššūkiai ir kad jie turi tikrai gausias žinias. Klausimai iš tiek daug sričių suteikė galimybę pasirodyti žmonėms, turintiems įvairių pomėgių. Vieni geriau išmano istoriją, kiti laisviau orientuojasi muzikos ar geografijos pasaulyje. Komandoje šios žinios gali viena kitą papildyti, o bendras mąstymas padeda rasti atsakymą net ir tada, kai iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo sudėtingas.

„Protų mūšis“ jau turi savo nuolatinius dalyvius. Yra komandų, kurios jame dalyvauja kasmet ir vėl priima iššūkį. Naujas konkursas jiems – proga išbandyti savo jėgas, bet ir susitikti su kitais jaunuoliais, kurie taip pat noriai varžosi dėl žinių. Rekordinis dalyvių skaičius rodo, kad tokia laisvalaikio praleidimo forma vis dar traukia jaunimą. Mokyklos žinios čia įgauna visai kitą prasmę – jos gali padėti komandai pasiekti pergalę!

Bożena Mieżonis, ilgametė „Protų mūšio“ organizatorė Vilniaus Lenkų kultūros namuose: Tai vienas iš nedaugelio renginių, apie kurį jaunimas pats teiraujasi kitų renginių metu. Džiaugiamės, kad „Protų mūšis“ motyvuoja mokytis. Šių metų nugalėtojai, kurie praėjusiais metais be ypatingo pasiruošimo užėmė trečiąją vietą, dabar, padedami mokytojų, tinkamai pasiruošė, o tai reiškia, kad jie mato prasmę mokytis šiam konkursui. Taip pat per pastaruosius dešimt metų pastebiu, kad mokiniai daugiau klausosi lenkų muzikos. Anksčiau jiems buvo sunku atsakyti į klausimus, o dabar jie atsako į 80–90 procentų jų. Tai taip pat mus labai džiugina. Taigi, pramogų pagalba prisidedame prie švietimo. Be to, norinčiųjų yra daugiau, nei telpa Lenkų namų koncertų salėje. Ir mums nereikia nieko įkalbinėti sudalyvauti – pakanka paskelbti registraciją į „Mūšį“, ir po akimirkos salė būna užpildyta iki kraštų. Taigi verta rengti tokius renginius.

Ant podiumo užlipo: „Boružėlės“ iš Simono Konarskio gimnazijos, taip pat „Kaštanka“ ir „Simfonija“ iš Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos.

O kas labiausiai traukia pačius dalyvius į „Protų mūšį“? Ir kurie klausimai jiems kelia daugiausia sunkumų?

Komanda „Boružėlės“: Dalyvavome antrą kartą. Anksčiau užėmėme 3-iąją vietą. Geografija, istorija ir lenkų kalba mums buvo geriausi turai, nes buvome gerai pasiruošę šioms temoms. Linkėjimai mūsų lenkų kalbos mokytojai ir auklėtojai Jolantai Pacyno bei poniai Beatai Kowalewskai, kuri mus paruošė šiam konkursui. Mums patiko klausimai, kuriuose reikia pasitelkti ne tik žinias, bet ir logiką, kur galima spėti atsakymą.

„Kaštanka“ atstovai: Mums labai patiko. Sudėtingiausi mums pasirodė klausimai apie lenkų filmus. Įdomiausi buvo apie kosmosą ir čatą GPT.

Komandos „Simfonija“ nariai: Dalyvavome pirmą kartą, buvo labai įdomu. Mūsų nuomone, sudėtingiausi klausimai buvo ture apie žinomus lenkus. Dėkojame poniai Annai Jasinskai, kuri pasiūlė mums užsiregistruoti ir mus paruošė.

Visos komandos pareiškė norą dalyvauti ir kitais metais.

Nugalėtojai kaip prizą gavo garso įrangą – garsiakalbius ir ausines. Tokie prizai tikrai pravers ir už konkurso ribų, nors pats pasitenkinimas teisingais atsakymais ir bendrai pasiektu rezultatu čia taip pat turi nemažą reikšmę.

„Boružėlės“: Tai buvo labai smagu. „Protų mūšis“ – tai ir savotiškas mokymasis, reikia pasiaukoti ir pasiruošti. Mes tikrai ruošėmės. Bet taip pat puikiai pramogavome. Gavome konspektus iš istorijos mokytojos. Taip pat ruošėmės geografijai. Sudėtingiausios sritys buvo kultūra ir žymūs žmonės, nes čia kasmet daug kas keičiasi.

Šių metų „Proto mūšis“ parodė, kad jaunimui netrūksta nei smalsumo pasauliui, nei noro patikrinti savo žinias. O kadangi kai kurios komandos grįžta kasmet, bendras atsakymų ieškojimas, matyt, sugeba įtraukti. Kas žino, galbūt per kitas varžybas bus pasiektas dar vienas rekordas? O štai klausimas, kurį dalyviai išrinko kaip įdomiausią. Ar sunku atspėti, apie ką čia kalbama?

Mieczysław Bekker (1905–1989) gimė Stšyžuve  netoli Hrubešuvo ir baigė Varšuvos politechnikos universitetą. Prasidėjus karui, jis pirmiausia pateko į Kanadą, o vėliau – į Jungtines Valstijas, kur dėstė Mičigano universitete, o nuo 1961 m. dirbo „General Motors“ koncerno įmonėje. Būtent ten, remdamasis savo ankstesniais tyrimais apie transporto priemonių judėjimą ant biraus, nelygaus reljefo, jis žymiai prisidėjo prie keturratės, baterijomis maitinamos transporto priemonės su trijų dalių aliumininiu rėmu, kurį transportavimo metu buvo galima sulankstyti beveik iki plokščio pavidalo, suprojektavimo ir pagaminimo. Žemėje transporto priemonė svėrė 210 kilogramų, tačiau toje vietoje, kur ji buvo naudojama, svėrė vos apie 34 kilogramus. Buvo pagaminti tik trys egzemplioriai; kiekvienas iš jų iki šiol stovi būtent ten, kur buvo paliktas 1971–1972 m. – niekas jų neatsiėmė. KUR VAŽINĖJO ŠI TRANSPORTO PRIEMONĖ?

Renginio rėmėjas – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.