Janas Englertas: „Manau, kad menininku galima būti bet kurioje profesijoje“

Iki kraštų užpildyta Lenkų kultūros namų Teatro salė buvo įrodymas, kad geros lenkų kinematografijos mėgėjų Vilniuje netrūksta. Filmo „Skrzyżowanie“ (Sankryža) peržiūra su susitikimu su pagrindinį vaidmenį atlikusiu Janu Englertu ir filmo režisiere Dominika Montean-Panków, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Šio renginio, vykusio 2026 m. kovo 9 d., organizatorius buvo Lenkų kultūros namai Vilniuje.

Po filmo vyko susitikimas, kurį moderavo kinotyrininkas Łukasz Skórko. Jo metu Janas Englertas, vienas iškiliausių Lenkijos aktorių, režisierius, pedagogas ir ilgametis Varšuvos Nacionalinio teatro meno vadovas, sužavėjo dalyvius savo charizma. Apie filmą „Skrzyżowanie“ ir bendradarbiavimą su režisiere aktorius pasakė:

Kai perskaičiau scenarijų, buvau įsitikinęs, kad tai labai graži istorija. Daugelį metų dėl įvairių priežasčių nevaidinau rimtų vaidmenų filmuose. Visų pirma todėl, kad seneliams skirtų vaidmenų yra mažai, o antra – todėl, kad buvau tarnautojas. Būdamas aktoriumi, vėliau direktoriumi, nebuvau laisvas, turėjau savo gyvenimą. Ir kai pasirodė ponia Dominika su scenarijumi, aš jį perskaičiau ir supratau, kad pagaliau turiu šansą, o mano buvusi meilužė, t. y. kinematografija, prisiminė mane ir aš turiu galimybę dar kartą patirti kažką nuostabaus.

Daugelis šio lenkų kino guru, jis suvaidino daugiau nei šimtas penkiasdešimtyje filmų, pasisakymų stebina gyvenimiška išmintimi:

Kodėl šiuo metu teatrai yra pilni? Aš tai kartais vadinu „paukščių prieš audrą“ laikotarpiu. Paukščiai prieš audrą susiburia į pulkus ir tyliai skraido iš kairės į dešinę. Kur nors laikinai dingsta, o paskui vėl pasirodo. Šiuo metu mes visi jaučiame tokią paukščių prieš audrą baimę, šioje baimėje norime būti kartu, be to, realybėje, tai reiškia tiesiogiai kalbėtis vieni su kitais. Ne per ryšio priemones, o žiūrėdami vieni kitiems į akis. Todėl labiau myliu teatrą nei kiną. Nes teatras yra labai neteisingas, kadangi jei esi menininkas, tai tik spektaklio metu. Kartu su uždanga aktorius miršta. Kitą dieną jis pabunda ir pradeda iš naujo, bet vis tiek miršta.

Publika sulaikusi kvėpavimą klausėsi Jano Englerto, dažnai prapliupdama juoku ir apdovanodama jį plojimais. Taip pat buvo užduodami klausimai iš salės. Aktorius dalijosi savo mintimis įvairiomis temomis, įskaitant tai, kaip jis suvokia „menininką“:

Aš dar esu iš tos kartos, kuri žinojo – proporcijos yra tokios: svarbiausia yra amatas. Dažnai girdžiu – mes, menininkai… Aš gal keturis menininkus gyvenime sutikau. Paprastai iš tūkstančio amatininkų gimsta vienas menininkas. Nežinau, kaip Lietuvoje, bet Lenkijoje tikrai iš tūkstančio menininkų kartais gimsta vienas amatininkas. (…). Manau, kad menininku galima būti bet kurioje profesijoje. Prieš santechniką atsiklaupiu, nes to, ką jis daro, aš nemoku. Man jis taip pat yra menininkas.

Susitikimo moderatorius Łukasz Skórko, „Kontrplan“ fondo, kuris buvo šio filmo peržiūros ir susitikimo su kūrėjais partneris, viceprezidentas, paklaustas, kodėl būtent šį filmą pasiūlė Vilniaus žiūrovams, atsakė:

„Sankryža“ – tai visų pirma skaudžiai tikra istorija. Avarija, kurią sukelia pagrindinis herojus Tadeušas, atskleidžia problemas ir įtrūkimus, kuriais pažymėta ši iš pažiūros pavyzdinga šeima. Tai filmas apie susitaikymą su gyvenimu, praeitimi, savo sąžine ir šeima. Manau, kad daugelis žmonių viename iš personažų atpažins save arba ką nors iš savo šeimos.

„Sankryža“ jau kurį laiką buvo mūsų sąraše filmų, kuriuos verta parodyti Vilniuje. Vienas iš mūsų nuolatinių prioritetų – kviesti įdomių svečių, todėl vos sužinojęs, kad Janas Englertas kaip tik filmuos Lietuvoje, pamačiau tai kaip nepakartojamą progą. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko suderinti grafikus ir surengti šį seansą. Nepakartojamas susidomėjimas filmu ir lankytojų skaičius kalba patys už save!

Po susitikimo su Tadeušo vaidmenį atlikusiu Janu Englertu ir režisiere kino ekspertas Łukasz Skórko teigė:

Janas Englertas yra aktorius - ikona, turintis neįtikėtiną kūrybinį palikimą ir statusą, o kartu ir nepaprastai šiltas žmogus. Kaip susitikimo vedėją, mane labai džiugino jo atvirumas ir nuoširdumas, nes tai man sutaupė daug darbo (juokiasi). Džiaugiuosi, kad be jo susitikime taip pat dalyvavo filmo režisierė ir scenaristė Dominika Montean-Pańków. Manau, kad tai buvo vienas įdomiausių ir unikaliausių susitikimų su kūrėjais, kokie iki šiol vyko Vilniaus Lenkų kultūros namuose.

Taip pat susitikimo dalyviai pasidalijo savo įspūdžiais apie filmą bei susitikimą su Janu Englertu ir režisiere Dominika Montean-Panków:

Patrycja: Šis filmas buvo puikus pavyzdys, kaip gali atrodyti labai geras mažo biudžeto kinas. O kodėl mažo biudžeto? Nes tokie filmai negali pasislėpti už efektų ar inscenizacijos. Scenarijus ir aktorių vaidyba arba pasiteisina, arba ne, o šiame filme ir vienas, ir kitas pasiteisina, pateikdami žiūrovui nepasaldintą istoriją, kuri tam tikru mastu vyksta kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie susitikimą, manau, kad moderatoriui teko sudėtinga užduotis, nes Janas Englertas iš esmės perėmė susitikimo vedimą. Pokalbiai su tokiais iškiliais aktoriais yra vieni iš sudėtingiausių. Tai aukščiausio lygio Lenkijos aktorius, tiek meistriškumo, tiek patirties atžvilgiu.

Małgorzata: Filmas „Skrzyżowanie“ – tai iš pažiūros ramiai besivystanti istorija su didžiule emocine įtampa, parodanti, kad kiekvienas gyvenimo situacijos ar dramos dalyvis turi savo perspektyvą. Ir tai, kas gali padėti sujungti šias perspektyvas, yra meilė. Nors, žinoma, turbūt kiekvienas žiūrovas turėjo galimybę įdėti į šį filmą savo prasmes, nes jo iš pažiūros neskubiai besivystanti veiksmo eiga, be efektų ar vizualinio turinio perkrovimo, skatino, kad tos pora valandų praeitų apmąstymų atmosferoje. Buvo matyti, kad kiekvienas žiūrovas puolė į tokius apmąstymus. Papildoma pridetinė vertė, žinoma, buvo susitikimas su filmo kūrėjais, ypač didelį įspūdį paliko bendravimas su Janu Englertu, kaip jis pats sako, gyvenimiškai patyrusiu žmogumi. Bet taip pat nuostabiu, charizmatišku aktoriumi, pedagogu, kuris ne tik kalba, bet dalijasi tam tikromis gyvenimo tiesomis, kurias verta išklausyti ir kurias klausytis įdomu. Labai džiugu, kad Lenkų kultūros namai organizuoja tokio pobūdžio renginius, kad galime žiūrėti aukščiausio lygio lenkų filmus, susitikti su iškiliais menininkais, ir tai tikrai išskirtinis patyrimas Vilniaus lenkų kino mėgėjams.

Režisierė Dominika Montean-Panków pakomentavo susitikimą Lenkų kultūros namuose:

Nuostabus pavasaris Vilniuje, nepaprastas šeimininkų svetingumas, o Janą Englertą lenkų publika pasveikino tarsi būtų prisikėlęs Adomas Mickevičius. Bilietai išparduoti iki paskutinės vietos, ovacijos stovint po filmo, ovacijos stovint po susitikimo pabaigos. Gražus laikas, gražūs, draugiški žmonės ir nuostabus Vilnius. Buvau jau daugelyje Europos sostinių, bet Vilnius yra ypatingas. Ir jau žinau, kad turiu į jį sugrįžti. „Lietuva, mano tėvynė“... Dabar pagaliau suprantu.

Projekto remėjas Vilniaus miesto savivaldybė.

Partneris: Fondas „Kontrplan“