Knygų mėgėjų šventė Vilniaus Lenkų kultūros namuose

2026 m. vasario 12 d. Vilniaus Lenkų kultūros namuose įvyks pirmas skaitymo klubo „Akapity i Marginesy“ (liet. Paragrafai ir paraštės) susitikimas – iniciatyva, skirta visiems, kurie mėgsta skaityti knygas (popierines ir (arba) elektronines), klausytis audioknygų (kas jokiu būdu nėra blogesnis variantas), žiūrėti, uostyti ar kolekcionuoti knygas, apie jas kalbėti ar tiesiog stebėti, kaip kiti jas aptaria. Tai bus puiki proga pasikalbėti apie lenkų literatūrą, mažiau ir geriau žinomus autorius, kalbą ir savo įspūdžius, pasidalinti mintimis apie tai, ką perskaitėte (žinoma, tik jei norite pasisakyti), išgerti arbatos ar kavos ir praleisti laiką su žmonėmis, kurie turi panašius pomėgius.

Seweryna Kardis, Vilniaus Lenkų kultūros namų projektų vadovė, paklausta, kaip kilo idėja įkurti skaitymo klubą, atsakė:

„Nors informacija apie naujus leidinius, knygų pristatymai ar interviu su autoriais pasirodo, tai vyksta tik sporadiškai. Pastebėjome, kad besidomintiems lenkų literatūra trūksta nuoseklumo, todėl nusprendėme sukurti erdvę, kurioje žinios apie knygas nebūtų fragmentiškos. Norime, kad ši vieta taptų diskusijų lauku, leidžiančiu kiekvienam laisvai pasidalinti savo mintimis po skaitymo.

Pirmasis Vilniaus Lenkų kultūros namų organizuojamo skaitymo klubo „Akapity i Marginesy“ susitikimas bus skirtas Lenkijos Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk romanui „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ aptarti. Verta jį perskaityti jau dabar, nors, žinoma, perskaityti paskelbtą knygą nėra sąlyga dalyvauti skaitymo klubo susitikime.

Susitikimus ves žurnalistė ir reporterė Aneta Olender, kuri yra didelė knygų mylėtoja.

Diana Kardis: Aneta, ar esi knygų graužikė?

Aneta Olender: Nežinau, ar esu knygų graužikė, nors norėčiau būti. Rimtai kalbant, man labai patinka skaityti ir beveik nėra dienos, kai to nedaryčiau. Net jei grįžtu iš darbo vėlai vakare, gulėdama lovoje turiu perskaityti bent keletą puslapių ar net skyrių. Tiesa, paprastai tai baigiasi tuo, kad keli puslapiai virsta keliolika ar daugiau, o laikrodis man primena, kad apie miegą galiu pamiršti...

Kodėl tau patinka literatūra?

Knygos dažnai išreiškia tai, ko mes negalime įvardyti. Veikėjai patiria ir analizuoja įvairius dalykus, o tada skaitytojas supranta – tai būtent tai, kas man rūpi, bet aš negalėjau to apibūdinti. Tai dar viena priežastis, kodėl myliu literatūrą. Ir todėl, kad ji leidžia akimirkai atsijungti nuo kasdienio gyvenimo ir perkelti mintis į kitą pasaulį.

Knygos mane išgelbėjo sunkiu metu. Jos leido man – ir vis dar leidžia – nusiraminti, nuraminti protą, net jei jose nagrinėjama tema nėra lengviausia.

Kokias knygas skaitai?

Neturiu aiškaus atsakymo, nes tai įvairios knygos – reportažai ir istorijos, pagrįstos realiais įvykiais, bet taip pat ir visiškai išgalvotos (pavyzdžiui, neseniai apie senos moters ir milžiniško aštuonkojo draugystę). Anksčiau sakydavau, kad neskaitau mokslinės fantastikos ar trilerių, bet tada paėmiau Le Tellier romaną „Anomalija“, kurioje šie du žanrai derinami su grožine literatūra, kriminaline literatūra, psichologine literatūra ir... Aš buvau sužavėta. Todėl stengiuosi neapsiriboti.

Man taip pat patinka atrasti naujus kūrinius. Prieš kurį laiką mane sužavėjo lenkų autorės Agnieszkos Kuchmister trilogija, kurioje derinami pasakų ir kriminalinės literatūros elementai ir kurią sunku padėti, kaip patvirtino mano mama, kuriai rekomendavau perskaityti „Sokoluv“ seriją. Tikiuosi, kad mūsų knygų klubas taip pat pažvelgs į šias knygas, nes jos yra visiškai kitokios ir netikėtos lyginant su kitomis lenkų knygomis.

Literatūros pokalbių serija prasidės nuo romano „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. Aneta, kodėl pasirinkai Tokarczuk?

Nes kai daugelis žmonių išgirsta apibūdinimą „Nobelio premijos laureatė“, jie iš karto pagalvoja, kad tai gali būti pernelyg intelektualizuota, sunki ir sudėtinga literatūra. Aš taip pat bijojau pradėti skaityti jos knygą, nes bijojau, kad ji mane nugalės, kad aš ko nors nesuprasiu ar net visiškai nieko nesuprasiu, bet paaiškėjo, kad mes pradedame nuo įtraukiančios istorijos, prieinamos mums visiems, nes ji yra apie paprastus žmones ir paprastą pasaulį, kuriame vyksta ir gėris, ir blogis.

Kviečiame visus į pirmąjį susitikimą vasario 12 d. 18.30 val. Lenkų kultūros namų kavinėje (naujas pastatas).

Kviečiu jus į mūsų susitikimus, – ragina Aneta Olender. – Pažadu, kad stengsimės sukurti malonią atmosferą, kurioje kiekvienas, jei nori, galės pasisakyti, atsikvėpti nuo to, kas vyksta lauke, ir pasidalinti savo mintimis. Bet galite ir tiesiog sėdėti ir klausytis...

Projektas iš dalies finansuojamas Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje lėšomis.