„Pelenė“ Vaiko dienos proga Vilniaus Lenkų kultūros namuose

„Pelenė“ – viena iš žinomiausių ir mėgstamiausių pasakų – amžina istorija, kurią dievina visos kartos. Ji pasakoja apie kuklumą, drąsą, pavydą ir svajones. Be to, ji perteikia žinią, kad teisingumas egzistuoja, likimas atlygina žmogui už gerus darbus, o už blogus – nubaudžia. Šių metų Vaiko diena kartu su mokslo metų pabaiga Vilniaus Lenkų kultūros namuose buvo švenčiama gegužės 28 dieną.

Šventinė ir nepaprasta atmosfera, kurią kūrė balionų dekoracijos, salę iki kraštų užpildžiusi vyresnių ir jaunesnių vaikų minia, triukšmas, sujudimas… iki pat tos akimirkos, kai Dormano teatro trupė pradėjo spektaklį.

Patrycja Kundro (Dormano teatras, scenografija ir kostiumai): Mes dieviname vilniečių publiką, čia esame jau ketvirtą kartą. Mums visada patinka čia grįžti. Yra didelis skirtumas tarp vilniečių ir Lenkijos žiūrovų. Visų pirma kalboje, bet taip pat ir reakcijose. Manau, kad tai kyla iš tam tikro kultūrinio pasirengimo priimti meną. Pas mus vaikai kreipia dėmesį į kitus dalykus, jie yra labiau susijaudinę, mažiau susikaupę. Bet galbūt čia susikaupimas buvo didesnis, nes šie skirtumai verčia labiau susikoncentruoti į spektaklį ir iš jo įsisavinti kuo daugiau.

Dormano teatro pastatyta „Pelenė“ – tai šilumos ir humoro kupina pasaka, kuri linksmina ir jaudina. Spektaklio išskirtinumas yra tas, kad jame puikus Jano Bžechvos eiliuotas tekstas derinamas su labai modernia vizualine versija, ne tokia saldžiąja kaip tipiškos Disnėjaus „Pelenės“ versijos. Be to, atskiri personažai yra įkvėpti popkultūros herojų. Ir tai dažnai buvo suprantama netgi jauniausiems žiūrovams. Savo ruožtu pati scenografija yra juodai balta, pieštinė, grafinė, komiksinė, o kostiumuose visiškai nėra juodos spalvos – ten viskas yra spalvota, įskaitant batus, kojines ir sagas. Šių aspektų derinys sukūrė nepamirštamą reginį bet kokio amžiaus žiūrovams.

Patrycja Kundro: Mums patinka sąveika su žiūrovais ir dažnai ją įpyname į spektaklius. Vaiko kontaktas su aktoriumi ir aktoriaus kontaktas su vaiku – tai vaikų teatro darbo privalumai. Barjero įveikimas yra puikus dalykas, vaikai atsiveria ir reaguoja kitaip, o mes turime daugiau manevro laisvės.

Tai, kad spektaklis jauniesiems žiūrovams tapo jaudinančiu patyrimu, juos linksmino ir sujaudino, liudijo jų reakcija. Vaikai gyvai reagavo į aktorių žaidimą, muziką, noriai užmegzdavo su jais kontaktą. Jie žavėjosi kostiumais, komentavo vienos iš Pelenės seserų oranžinius plaukus. O norinčių pamatuoti batelį tikrai netrūko!

Taip pat mokytojos, lydėjusios mokinius, negailėjo pagyrimų aktoriams.

Agata: Tikrai labai patiko. Geras pastatymas, muzika, judesiai, kontaktas su publika.

Kinga: Labai patiko. Pabaigoje susijaudinau. Spektaklis su polėkiu. Toks kitoks pateikimas. Žinau šią pasaką iš vaikystės, o čia tokie kostiumai, pritaikyti šiuolaikiniams vaikams.

Taip pat svarbu yra, kad Dormano teatras stengiasi, kad jo statomi spektakliai šiame skubos ir iššūkių kupiname pasaulyje būtų lengviau suprantami ir nebūtų per daug stimuliuojantys.

Patrycja Kundro: Gyvename laikais, kai vaikai yra per daug stimuliuojami. Vis dažniau kalbama apie priklausomybę nuo telefono, nuo interneto. Vaikams vis dažniau diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai. O rengiant tokio pobūdžio spektaklius galima išvengti per didelio sužadinimo ir mokyti naujų dalykų. Šiame spektaklyje nenaudojama nei projekcija, nei įvairūs prietaisai. Apskritai stengiamės, kad šie spektakliai nebūtų pernelyg jaudinantys. Šiuo atveju tai puikiai pavyko. Žinoma, yra balta, juoda ir kontrastingos spalvos, bet tai malonu akiai.

Po spektaklio kiekvienas vaikas gavo ledų porcija – juk Vaiko dieną ledai yra privalomi!

Renginį iš dalies finansavo Vilniaus miesto savivaldybė.