Vilnius: moterų pėdsakai miesto istorijoje

Šių metų sausio 31 d., šeštadienį, nepaisant šaltų orų, grupė Vilniaus entuziastų ir jo istorija besidominčių žmonių susirinko prie Aušros Vartų, kad pasivaikščiotų po senamiestį ir pasimėgautų ne tik tą dieną gražiai švietusiais saulės spinduliais, bet ir faktais bei įdomybėmis apie Vilnių ir seniai užmirštus laikus. Visa tai įvyko dėka Vilniaus Lenkų kultūros centro organizuotos edukacinės ekskursijos, skirtos moterims, kurios paliko savo pėdsaką šio miesto ir šalies istorijoje. Karolina Koroliova-Barkova – meno istorikė, gidė ir Bažnytinio paveldo muziejaus parodų kuratorė – ekskursijos dalyvius pakvietė į kelionę po Vilnių, Ji trumpai prisiminė iš istorijos tamsos iškilusias nepaprastas, drąsias ir įspūdingas asmenybes: įvairių tautybių moteris: menininkes, intelektuales ir visuomenės veikėjas, gyvenusias skirtingais laikais, daugiau ir mažiau garsias. Tačiau visos jos yra vertos būti prisimintos ir aptariamos kartu su jų pasiekimais.

Edukacinės ekskursijos „Vilnius: moterų pėdsakai miesto istorijoje“ herojų likimai buvo tokie įtraukiantys ir įkvepiantys, kad dalyviai klausėsi lyg užburti ir nepajuto šalčio. Karolina Koroliova-Barkova, kuri mielai dalijosi savo žiniomis per šią ekskursiją, skirtą išskirtinėms moterims, atlieka tyrimus apie benediktinų ordino istoriją Vilniuje. Paklausta, kodėl ją domina moterų gyvenimas, Karolina prisipažįsta:

„Daug kalbama apie vyrus ir jų indėlį į istoriją – apie kunigaikščius, karalius, įvairius aktyvistus, o svarbios moterų figūros lieka nuošalyje, visiškai nepastebėtos ir neįvertintos, netgi užmirštos. Todėl mano susidomėjimas jomis yra teisingumo išraiška, bandymas atkurti pusiausvyrą. Yra daug svarbių, bet mažai žinomų asmenybių, ir tokių kelionių organizavimas man teikia daug pasitenkinimo ir malonumo, nes atrandu istorijas, kurių nerandu vadovėliuose, bet kurios yra vertos dėmesio. Daug kalbama apie žinomas asmenybes, tokias kaip Barbora Radvilaitė, Bona Sforca, bet apie jas žinome daug ir verta peržengti šiuos rėmus. Yra daug ką papasakoti, nes ne tik vyrai kūrė valstybę, mūsų paveldą ir kovojo už nepriklausomybę. Tai darė ir moterys. Su mūsų miestu susijusios moterys gali būti įkvėpimo šaltinis ir neturėtų būti pamirštos.“

Kelionė moterų pėdomis miesto istorijoje prasidėjo prie Aušros Vartų nuo bernardinų vienuolės Franciszkos Wierzbickos, be kita ko, nutapiusios Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopiją, istorijos, o tada persikėlė į vietas, kuriose yra kitų kelionės herojų pėdsakų arba kurios su jomis susijusios. Tarp jų buvo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – viena iš pirmųjų ir žymiausių naujosios Lietuvos valstybės aktyvisčių, publicistė, rašytoja, pedagogė ir filantropė; Fania Lewando, žydė, kuri iki Antrojo pasaulinio karo buvo restorano „Dietojarska Jadłodajnia“ (Niemiecka g. 14) vyriausioji virėja ir žinomos vegetariškų receptų knygos autorė bei Maria Mikulska, benediktinė vienuolė, kuri karo metu gelbėjo žydus ir buvo įkalinta Lukiškių kalėjime.

Gidas taip pat supažindino ekskursijos dalyvius su kitomis išskirtinėmis asmenybėmis, tarp kurių buvo Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos įkūrėja, Elžbieta Oginskytė-Puzinienė ir Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, Žygimanto Sierakausko, 1863 m. sukilimo Žemaitijoje vado, žmona. Tačiau daugelis nepaprastų moterų vis dar laukia, kol jų istorijos bus papasakotos platesnei auditorijai. Galbūt tai įvyks būsimose edukacinėse ekskursijose...