Susitikimai su lenkų kinu #12 / „Zapiski Śmiertelnika“

Penkiasdešimtmetis F. P. (Ireneusz Czop) atvyksta į ramų pajūrio kurortą su ketinimu, kurio niekam neatskleidžia – jis nori nutraukti savo gyvenimą. Jis turi šeimą, finansinį stabilumą, viską, kas „turėtų“ teikti laimę, tačiau augantis vidinis tuštumos jausmas ir nuovargis verčia jį nebeįžvelgti sau vietos pasaulyje.

Apsigyvenęs nuomojamame kambaryje, jis pradeda rašyti atsisveikinimo laišką žmonai (Magdalena Popławska), bandydamas žodžiais išreikšti tai, ko pats iki galo nesupranta. Tuomet netikėtai prieš jį pasirodo jo tėvo dvasia (Marian Dziędziel) – žmogaus, kuris prieš daugelį metų nusižudė ir paliko po savęs žaizdą, niekada neužgijusią. Tėvas, kupinas sąžinės graužaties ir neišsakytų emocijų, bando atkalbėti sūnų nuo tokio pat žingsnio. Prasideda pokalbis, balansuojantis tarp realybės ir sapno – dviejų vyrų, dviejų gyvenimo nesėkmių ir dviejų troškimų pabėgti akistata.

"Zapiski Śmiertelnika" („Mirtininko užrašai“) – tai intelektualaus juodojo humoro kupina istorija apie vienatvę, laikinumą ir tai, kad kartais sunkiausias pokalbis yra tas, kurį vedame su savo pačių praeitimi. Tai filmas, nagrinėjantis sudėtingą, nepatogią temą, dažnai apeinamą kine: žmogaus egzistencijos beprasmybės jausmą. „Mirtininko užrašai“ – tamsi, nors vietomis ir ironiškai juokinga istorija apie tai, kad net ir susidūręs su pabaiga žmogus gali pasiklysti… ir vėl save atrasti.