Vilnius: Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ pėdsakais

 Vietų nėra.  

Rezervinis sąrašas. 

1824 m. spalio 25 d. Adomas Mickevičius, „klūpodamas, veidą rankomis pridengęs“, išklausė mišias Aušros Vartuose, po kurių paliko Vilnių ir buvo ištremtas į Rusijos gilumą. Į savo jaunystės miestą poetas daugiau niekada negrįžo, tačiau po aštuonerių metų jam pastatė literatūrinį paminklą – „Vėlinių“ III dalį. Minėdami 201-ąsias Mickevičiaus išvykimo iš Vilniaus metines, kviečiame į literatūrinį pasivaikščiojimą po šio šedevro vietas. Kalbėsime apie painią „Konrado celės“ istoriją, ieškosime lango, pro kurį iššoko Rollisonas, ir kameros, kurioje meldėsi kunigas Piotras. Bandysime surasti salę, kurioje per „Senatoriaus pokylį“ buvo šokamas menuetas, ir seksime Jano Sobolewskio pėdsakais, pasakojusio kalėjimo draugams apie jaunimo išvežimus į Sibirą. Sugretinsime Mickevičiaus „Vėlinių“ sukurtą legendą su pasakojimu apie filomatų procesą ir apie Vilnių XIX a. trečiojo dešimtmečio laikais.

Ekskursiją ves dr. Maria Makaruk – Varšuvos universiteto Romantizmo literatūros katedros darbuotoja ir Varšuvos teatro akademijos dėstytoja.